Titanas, futuristiškai{0}}skambantis metalas, atlieka pagrindinį vaidmenį chemijos, kosmoso ir jūrų inžinerijoje. Jis yra lengvas kaip aliuminis ir stipresnis už plieną ir turi korozijai{2}}atsparų „auksinį varpą“. Tačiau būtent šis „auksinis varpas“ jo suvirinimą, ypač remontinį suvirinimą, paverčia itin subtilia „chirurgine operacija“, nepakenčia nė menkiausio lėkštumo. Pakartotinis titano vamzdžio suvirinimas toli gražu nėra tik skylės užpildymas, o tikslus dialogas su „gležnais metalais“, todėl suvirintojui reikia, kad suvirintų su patirtimi, kantrybe ir absoliučia pagarba.
Titano vamzdžių remonto suvirinimo sėkmė priklauso nuo pasiruošimo. Kai gaunate titano vamzdį, kurį reikia taisyti, pirmas žingsnis yra niekada nepradėti suvirinimo tiesiogiai. Kaip gydytojui prieš operaciją reikia nuvalyti ir dezinfekuoti, mes pirmiausia turime atlikti išsamų titano vamzdelio „fizinį patikrinimą“ ir „išvalymą“. Visų pirma, tiksliai nustatykite defektų vietą, o kampiniu šlifuokliu su specialiu šlifavimo disku visiškai pašalinkite įtrūkimus, smėlio skylutes ar korozijos duobes, kol atsiskleis nepažeista metalo spalva. Šis nuolydis turi būti nušlifuotas sklandžiai ir švariai, be jokių aštrių kampų, kad būtų sukurta tobula „auginimosi terpė“ tolesniam suvirinimui. Iš karto po to labai svarbu išvalyti. Titanas itin „alkanas“ deguonies, azoto ir vandenilio esant aukštai temperatūrai, o dėl menkiausios taršos suvirinimo siūlės gali tapti trapios ir įtrūkusios. Turime atsargiai nuvalyti bent 50 mm abiejose griovelio pusėse specialiu tirpikliu, kuriame nėra chlorido jonų, pavyzdžiui, acetonu, nepalikdami net riebalų ant pirštų. Užbaigus poliravimą ir valymą, suvirinamos vietos negalima liesti plikomis rankomis, o tai yra tyli suvirintojų taisyklė.
Jei valymas yra „gydymas“, tada „pagrindinė priežastis“ yra sukurti visiškai gryną suvirinimo aplinką. Pagrindinė titano vamzdžių remontinio suvirinimo paslaptis slypi „apsaugoje nuo dujų“. Turime ne tik vilkti argono „uodegą“ už degiklio, kad apsaugotume lydalo baseiną, kaip tai darome įprasto suvirinimo metu, bet taip pat turime sukurti argono pripildytą „priedangą“ nugarai ir aplink suvirinimo siūlę. Paprastai pagal vamzdžio skersmenį gaminame specialų „vilkimo dangtelį“, kuris glaudžiai juda su degikliu, kad būtų užtikrinta, jog suvirinta, bet vis dar karšta raudona sritis visada būtų padengta argonu, kol atvės žemiau saugios temperatūros. Dujotiekio viduje reikia pagaminti kištuką arba bendrą argono įkrovimo sistemą pagal konstrukciją, kad oras vamzdyje būtų visiškai pakeistas argono dujomis, kurių grynumas didesnis nei 99,999%. Prieš suvirinant dujas reikia tiksliai kontroliuoti srauto matuokliu ir iš anksto-pripūsti tam tikrą laiką, kad būtų pašalintas kiekvienas oro colis. Ši nematoma „argono palapinė“ yra vienintelė kliūtis, apsauganti titano vamzdžių suvirinimo siūlių gyvavimo laiką.
Kai viskas paruošta, prasideda tikroji „operacija“. Titano vamzdžių taisymas ir suvirinimas nėra greitas, bet stabilus ir tikslus. Dažniausiai renkamės didesnio grynumo titano laidus, kurių skersmuo neturi būti per storas. Suvirinimo parametrai – srovė, įtampa, greitis – nustatomi preciziškais skaičiavimais ir bandymais, dažniausiai naudojant mažą linijos energiją, kad būtų išvengta per didelio šilumos kiekio. Lankinio išjungimo momentu suvirintojas turėtų būti kaip mikro-drožybos menininkas, susikaupęs. Lankas sklandžiai perpjauna argono sluoksnį, sukurdamas ryškų ir skaidrų lydalo baseiną tarp netauriojo metalo ir suvirinimo vielos. Šis tirpstantis baseinas turi būti kaip mažas veidrodis, šviesus ir stabilus. Suvirinimo degiklis neturėtų per daug siūbuoti, bet turi judėti tolygiai ir vienodu greičiu, kad būtų užtikrinta, jog lydalo baseino priekis ir galas visada būtų veiksmingai apsaugoti nuo argono. Nustačius bet kokį tirpalo baseino spalvos nenormalumą, pvz., baltus ar mėlynus pėdsakus, tai reiškia, kad apsauga sugedo, dujos užterštos, todėl ją reikia nedelsiant sustabdyti ir iš naujo-poliruoti bei išvalyti. Viso proceso metu suvirintojas beveik sulaikė kvapą, pasikliaudamas raumenų atmintimi ir akių įžvalga, kad akimirksniu užbaigtų tikslų metalurginį derinį.
Suvirinimas baigtas, lankas užgesęs, bet darbai toli gražu nesibaigė. Šiuo metu apsauginių dujų tiekimas neturi būti sustabdytas. Suvirinimo pistoleto uodegos dangtelio ir užpakalinės dalies pripūtimą reikia tęsti kurį laiką, kol suvirinimo vieta visiškai pasikeis iš akinančios ryškiai baltos į sidabriškai baltą paties metalo spalvą, o temperatūra nukris palietus ranką be karščio. Šis procesas vadinamas histerezės aspiracija, kurios tikslas yra neleisti aukštos temperatūros suvirinimo siūlei oksiduotis oru aušinimo proceso metu. Kai suvirinimo siūlė atvės, turime atlikti griežtą "peržiūros" patikrinimą. Pirmasis yra pats intuityviausias vizualinis patikrinimas, kvalifikuotas titano suvirinimas, kurio paviršius turi būti ryškiai sidabriškai -baltas arba šviesiai šiaudų geltonas, o tai rodo sėkmingą apsaugą. Jei yra mėlyna, pilka ar net balta oksido plėvelė, tai šis remontinis suvirinimas yra gedimas. Tada naudokite dažančiojo įsiskverbimo aptikimo priemonę, kad patikrintumėte, ar ant paviršiaus nėra mikroįtrūkimų ir porų. Kritiniams vamzdynams taip pat reikalingas radiografinis tyrimas (RT), kad būtų galima aptikti vidinius defektus, pvz., nesusiliejimą ir šlako inkliuzus. Tik išlaikęs visus šiuos išbandymus šis titano vamzdis gali iš tikrųjų „atgimti“.
Apskritai titano vamzdžių taisomasis suvirinimo procesas yra unikalus įgūdis, apjungiantis medžiagų mokslą, fizikos žinias ir rankų pastangas. Nėra žemę-drebinančių scenų, yra tik reiklumas detalėms, proceso laikymasis ir gilus medžiagos savybių supratimas. Kiekvienas sėkmingas remontinis suvirinimas yra suvirintojo patirties ir vidinės baimės kristalizacija. Sutaisytas titano vamzdis ir toliau tyliai tarnaus atšiaurioje aplinkoje, o tai yra tyliausias ir kilniausias pagyrimas šiai subtiliai „operacijai“.
